Stresas. Kaip jį įveikti? (III dalis)
Šiandien ta diena, kai stresui turi pasakyti „ne“. Tas veltėdis sėdi pas Tave, valgo Tavo energiją, groja Tavo nervais lyg arfa, mėgaujasi nuotaikų kaita ir nenoru nieko daryti. Šiandien laikas sukrauti jam daiktus ir išsiųsti. Toli toli į Antarktidą pas pingvinus. Kaip taip padaryti? Paruošėme dar keletą patarimų, kurie tikrai padės, jei tik rimtai jų imsiesi.
Mindfulness – akimirkos tobulumas
Mindfulness – jau ne vienerius metus propaguojama ir vis populiaresne tampanti technika, kurią naudoja žmonės, siekiantys sąmoningesnio gyvenimo. Šios technikos pagrindinis principas – ši akimirka ir sąmoningas jos, kaip nepakartojamos gyvenimo dalies, įsisąmoninimas. Tai, jog ši akimirka nepasikartos sako ne tik tai, kad niekada nebebus taip gera, tačiau ir liudija, jog net po sunkių akimirkų gali ateiti šviesios dienos.
Antistresinė mityba
Apie mitybą galima kalbėti ir kalbėti. Sukurtos įvairios dietos, kurias rekomenduoja viena ar kita liga sergantiems asmenims. Deja, dietos, kuri būtų parengta stresą patiriantiems asmenims (t.y mums visiems) vis dar nėra. Džiugi žinia, jog galime išskirti keletą produktų, kurie padeda išlaikyti energiją bei pakelti nuotaiką, kai jos labai trūksta. Šiame sąraše puikuojasi: avokadai, šparagai, šilauogės, lašiša, avižos, lapinės daržovės, pistacijos, juodasis šokoladas… Visi šie produktai padeda neprarasti svarbiausių vitaminų ir mikroelementų stresuojant (daugiausia B grupės, Natrio, Kalio, Magnio), o taip pat suaktyvina smegenų veiklą ir mes imame spręsti problemas užuot lindėję kamputyje.
Stresuoti? Nėra kada
Laikas ir dar kartą laikas. Prisipažinkime, kad stesuojame dėl dviejų pagrindinių priežasčių: kad niekur nespėjame ir kad nėra ką veikti. Taigi, jei sėdite namie ir stresuojate nes „aš vienas, man liūdna, nuobodu“ – išeikite į koncertą, kiną ar pradėkite dirbti labdaringoje organizacijoje. Taip padės jaustis reikalingu. Šis jausmas kovoja su depresija geriau, nei anidepresantai. Na, o jei stresuojate, nes jau reikia miegoti, tačiau dar nepadarėte „krūvos“ darbų – susidėliokite prioritetus ir „nesiverskite per galvą“. Lengva pasakyti? Lengva padaryti. Nors mes dažnai įsivaizduojame, jog jei nepadarysime vieno ar kito darbo mūsų „bosas“ supyks, kas nors nutiks. Tačiau tiesa ta, jog dirbame daugybę ne tokių svarbių darbų, kuriais mus „užkrauna“, nes nemokame pasakyti „ne“. Tad planuokime savo laiką ir dėkime prioritetus – joks darbas nėra svarbiau už Tavo sveikatą.
Išsitieskite
Kad ir kaip banaliai benuskambėtų, tačiau sumažinti stresą galime ir tiesiog išsitiesę, pakėlę akis nuo žemės ir įgavę pasitikėjimą turinčio asmens formą. Mūsų emocijos ir kūno padėtis turi tiesioginį ryšį: juk kaip mat pastebime žmogų, kuris susikrimtęs, kuris laimingas… Pagrindinis triukas – ne tik emocijos daro įtaką kūnui, tačiau ir kūnas gali daryti įtaką emocijoms. Tad, jei jautiesi prislėgtas – užriesk nosį ir pirmyn. Gal diena praeis geriau, nei tikėjaisi.
Stresas pastaruoju metu sudaro tokią didelę dalį gyvenimo, jog daugiau stesuojame, kad reikės atlikti vieną ar kitą darbą, bambame, nei iš tiesų dirbame ir gyvename. Jei leisime stresui užimti mūsų gyvenimus – prarasime savo ir savo sveikatos kontrolę. Sukraukime stresui lagaminus dar šiandien ir savo gyvenimo vairą laikykime tvirtai savomis rankomis!