Yra toks posakis: „Valia – tai smurtas prieš save“
Kas geriau, ar kovoti su savimi ir nevalgyti to, kas nėra naudinga, net kenksminga, ar, visgi, prieš save „nesmurtauti“, nesigraužti ir valgyti viską, ko norisi?
Į klausimą atsako medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė:
“Pirmiausia, reikėtų mokytis analizuoti save. Šiame pasaulyje yra daugybė norų ir malonumų tačiau daugelis jų suteikia tik trumpalaikį malonumą, o po jo nemažai kančios ir savigraužos. Taigi, reikėtų paanalizuoti ar valgymas iš tiesų suteikia ilgalaikį malonumą. Maistas skirtas ne emocijų korekcijai ir tą labai aiškiai reikėtų sau pasakyti. Jei liūdna, reikia imtis veikmų: kažkur eiti, bendrauti ar kitaip semtis emocijų.
Pravartu padiskutuoti su savimi ir paklausti savęs:
- Ką aš dabar noriu valgyti?
- Kiek reikia maisto, kad būtų patekintas poreikis?
- Ar tikrai reikia daug maisto, kad pasisotinčiau?
- Kodėl aš valgau bet ką ir dideliais kiekiais? Ar aš šukšlių dėžė, kad tai į save dėčiau?
Žinoma, jei kartais pavartojate sveikatai nepalankaus maisto – priimkite tai kaip faktą, tačiau nesmerkite savęs: „Taip, tuo metu to reikėjo, tačiau jei gerbiu savo kūną ir esu sąmoningas aš daugiau taip nedarysiu“. Jei susidėliosite viską mintyse: ko aš noriu, kiek noriu ir pasversite, kiek gausite iš to malonumo, kiek savigraužos, pamažu ateis sąmoningumas ir susitarimas su savimi, kuris leidžia įvertinti savo poreikius objektyviai. Žinoma, šis dialogas reikalauja daug pastangų, įdirbio, laiko, tačiau duoda realius vaisius”.