Mityba gydant vėžį: kaip laiku suspėti padėti savo organizmui kovoti su liga?
Onkologinė liga išvargina. Ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, kenčia darbiniai, socialiniai, šeimyniniai santykiai. Kartu ligonis turi sugebėti atrasti savyje jėgų ir sveikatos domėtis liga, nes tik taip jis galės lengviau pakelti gydymo sukeltus nepageidaujamus poveikius, greičiau normalizuoti ligos pažeistų organų ir sistemų veiklą. Ligonis pats turi sužinoti, kas jam naudinga, kokiomis medžiagomis reikėtų papildyti mitybą, kad organizmas greičiau atsigautų, kokie biologiškai aktyvūs junginiai gali sumažinti nepageidaujamų poveikių naštą.
Onkologiniams ligoniams trūksta ne tik informacijos
Vilnietė Vaiva MICKUVIENĖ- uždaros sergančiųjų vėžiu facebook grupės „VĖŽYS – NE SLOGA“ ir analogiško pavadinimo tinklalapio įkūrėja, praėjusiais metais spalio mėnesį prie Seimo vykusio mitingo organizatorė, prieš pusantrų metu pati išgirdusi vėžio diagnozę, teigia, kad šiandien mūsų visuomenės požiūrį į sergančiuosius onkologinėmis ligomis sudaro dvi kraštutinės nuomonės. Viena, kad vėžys yra lėtinė liga, todėl šie ligoniai yra tokie patys, kaip ir kiti, ir jiems nereikia žalios šviesos, pirmumo teisės norint patekti pas gydytojus specialistus ar sprendžiant kitus (pvz., psichologinius, socialinius) klausimus. Kita, kurią dažniausiai palaiko darbdaviai, priešinga: kad vėžys yra mirtina liga, todėl toks darbuotojas nėra naudingas, nes vis tiek ilgai negyvens.
„Realybė tokia, kad ir po onkologinės ligos diagnozės galima gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau ligos gydymas ir tolesnis organizmo atstatymas, gretutinių ligų, kurios dažniausiai yra gydymo šalutinis poveikis, kontrolė pareikalauja labai didelių pastangų: fizinių, finansinių, moralinių. Ne visiems ligoniams gydymas ar reikalingi tyrimai yra prieinami, ne visi gauna inovatyvių vaistų. Žmonės parduoda sklypą, namą, kad galėtų nusipirkti ligą stabdantį gydymą. Deja, baigiasi pinigai, baigiasi gydymas, užgęsta gyvybė. Visa tai paskatino organizuoti mitingą „VĖŽYS – NE SLOGA“, sukurti internetinę svetainę, facebook grupę, nes sergantieji stokoja informacijos apie ligą, nežino, ką daryti ir kur kreiptis susirgus vėžiu, susiduria su paslaugų prieinamumo ir gydymo problemomis, inovatyvių vaistų trūkumų“, – skaudžias problemas vardija vilnietė Vaiva.
Pavėluota diagnozė – dar viena mūsų šalies bėda
Vaiva nuolat ir reguliariai atlikdavo krūtų echoskopiją, nes kone iš karto po gimdymo krūtyse buvo aptikti darinukai. Tiesa, visą laiką moteris buvo raminama, kad tai gerybiniai dariniai. Tačiau 2018 m. liepą, atliekant planinę echoskopiją buvo įtartas piktybinis susirgimas, o atlikus biopsiją – diagnozuotas 3 stadijos krūties vėžys. „Iš karto kilo klausimas: „Kodėl liga nepastebėta pačioje pradžioje? Juk tikrinausi reguliariai! Mano vėžys nėra agresyvus, jis vystėsi iš lėto. Medikai sakė, kad jis atsirado prieš 4-5 metus. Kodėl tuomet pikta liga nebuvo pastebėta? Ar mūsų aparatūra pasenusi? Ar gydytojai dėl skubos nepastebi?“, – retoriškai klausia Vaiva.
Taip prasidėjo Vaivos ligos įveikimo kelias. Moteriai teko ištverti chemoterapiją, operaciją ir 25 radioterapijos seansus.
Kad gydymas būtų tęsiamas, būtinas geras kraujas
Kai nustatoma 3 vėžio stadija, vadinamasis protokolinis gydymas prasideda nuo chemoterapijos, kuri yra gana agresyvi ir trunka pusę metų. „Tai be galo skausmingas tiek fiziškai, tiek psichologiškai gydymas. Skauda viską: galvą, kaulus, sąnarius, skrandį, venas, į kurias lašinami vaistai ir t.t. Nėra vietos, kuriuos neskauda. Kartu vargina pykinimas, vėmimas, silpnumas, apetito ir jėgų nebuvimas. Slenka plaukai. Tenka girdėti, kad plaukų praradimas tarsi ir nėra reikšmingas šalutinis poveikis. Taip nemanau. Nuplikimas – tai paženklinimas, kad sergi vėžiu, ir tai taip pat sunku psichologiškai ištverti“, – gydymo metu patirtus nepageidaujamus poveikius vardija Vaiva.
Pradžioje chemoterapija vyko kas 3 savaites, vėliau – kas savaitę. Kad gydymas būtų tęsiamas, svarbu, kad kraujo rodikliai būtų geri. Nemažai moterų praleidžia gydymą, nes kraujo tyrimo rezultatai būna blogi. „Man neteko nutraukti chemoterapijos, kraujas visada buvo geras. Gal todėl, kad organizmas stiprus, o gal todėl, kad chemoterapijos metu geriau skystą mikrokapsuliuotą polifenolių kurkumino ir resveratrolio papildą. Labai bijojau infekcijų, nes chemoterapijos gydymas trūko nuo rudens iki pavasario, t.y. visą infekcinių ligų ir gripo pakilimo sezoną. Gydymas silpnina imunitetą, bijojau peršalti, susirgti plaučių uždegimu. Juolab kad iki onkologinės ligos sirgau lėtiniu bronchitu. Todėl visais būdais stengiausi koreguoti, reguliuoti imunitetą, manau, kad labai padėjo minėta skysta polifenolių kurkumino ir resveratrolio forma“, – atskleidžia pašnekovė.
Mityba sergant onkologine liga
Vaiva sako, kad, susirgus, teko daug ką pakeisti savo gyvenime, mityba – viena svarbių jo dalių. Anksčiau daug dėmesio neskirdama tam, ką valgo, dažnai alkį numalšindama bandele, šiandien moteris stengiasi visiškai atsisakyti saldumynų, pyragėlių ir įvairių kepinių, t.y. kuo mažiau valgyti paprastųjų angliavandenių. Apskritai, tiek sirgusiems onkologine liga, tiek ne rekomenduojama laikytis sveikos mitybos principu.
Kuo papildyti mitybą ir nešvaistyti gyvybiškai brangaus laiko mažai veiksmingoms priemonėms?
„Jei susirgai vėžiu, žinok, kad pats esi atsakingas už savo sveikatą, ir pats turi ieškoti informacijos, kaip sau padėti. Konsultacijos pas onkologą gali tekti laukti 3 val., o kartais net 5 val., nes ligonis vietoje jam skirtų 15-20 min. kabinete praleidžia kone valandą. Gydytojai neturi laiko atsakyti į visus ligoniui rūpimus klausimus. Todėl rinkausi mokamas konsultacijas, kurių metu ir sužinojau apie skystą mikrokapsuliuotą polifenolių kurkumino ir resveratrolio formą“, – patirtimi dalijasi moteris.
Kodėl būtent šiuos polifenolius rekomenduojama vartoti? „Todėl, kad yra įrodymų, kad polifenoliai (kurkuminas, resveratrolis) gali būti naudingi ir su tam tikrais vaistai chemoterapijos metu, nes gali stiprinti organizmą, padėti sumažinti nepageidaujamą chemoterapijos poveikį. Kitas dalykas, kad onkologinių ligonių skrandis jautrus, neretai pažeista gleivinė, o skysta forma neerzina skrandžio. Be to, skystas papildas užtikrina, kad veikliųjų medžiagų pasisavinimas vyks ne skrandyje, o žarnyne. Dar vienas svarbus aspektas, kad rinktis reikia ne tik medžiagą, kuri naudinga sergant vėžiu, bet ir atkreipti dėmesį, ar ji tinkamai pasisavinama. Kas iš to, kad žmogus vartos vien kurkumino. Naudos bus maža. Todėl ir rekomenduojama vartoti kurkuminą kartu su resveratroliu. Tai atrado mokslininkai ir sukūrė specialų papildą“, – patarimais dalijasi pašnekovė.
Svarbiausia Vaivos rekomendacija: „Nepulti gerti daugybės papildų, o atlikti kraujo tyrimus ir sužinoti, kokių medžiagų kiekvienam trūksta. Mūsų organizmas kasdien turi gauti tam tikrą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų. Dietologai sako, kad per dieną reikia suvalgyti 500 g daržovių ir 25 g skaidulų. Mano mitybos racionas to neužtikrina, vadinasi, tam tikrų medžiagų turiu vartoti papildomai. Tačiau prieš tai, kaip jau minėjau, išsiaiškinu ko trūksta: ar vitaminų, ar mineralų, ar geležies ir t.t. Renkantis maisto papildus, svarbu žiūrėti, kad jie būtų išgauti iš natūralių medžiagų, svarbus yra ir veikliųjų medžiagų kiekis, ir jau minėtas pasisavinimas. Siekdama palengvinti sergantiesiems susigaudyti įvairių papildomų priemonių gausoje, įkūriau svetaine www.vezysnesloga.lt“.
„Susidūrę su onkologine liga žmonės greičiausiai nebus ilgaamžiai, veikiausia nesulauks 90-ies ar 80-ies metų. Tačiau darbingo amžiaus užklupti sunkios ligos turėtų nenuleisti rankų, dėti visas pastangas sveikatai susigrąžinti. Sergantiems linkiu sinkiu stiprybės, visiems kitiems – reguliariai atlikti profilaktinius tikrinimus, domėtis savo organizmu, stebėti pokyčius ir net mažiausius įtarimus aptarti su gydytojais“, – linki pašnekovė.