Sergant onkologine liga labai svarbu gauti pakankamai geležies
Daug geležies yra raudonoje mėsoje. Ar galima jos vartoti sergantiesiems, bei kokiais kiekiais?
Į klausimą atsako medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
“Mėsa iš tiesų gali būti rizikos veiksnys, išprovokuojantis daugelį lėtinių ligų, tačiau tai sakytina apie perdirbtą mėsą: dešros, kumpiai, vyniotiniai… Šių gaminių reikėtų vengti visiems, kurie rūpinasi savo sveikata ir sveikatai palankiu maisto racionu. Jei kalbėsime apie raudoną mėsą – svarbu saikas. Perteklinis raudonos mėsos vartojimas neskatina onkologijos tiesiogiai, tačiau neskurdina racioną. Mėsa suteikia sotumą ir mažiau suvartojame daržovių, kruopų. Taigi, pakaktų 1-2 kartus per mėnesį valgyti raudonos mėsos tam, kad gautume visas reikalingas medžiagas: reikalingų baltymų, geležies, cinko. Onkologine liga sergantys asmenys patiria daug pokyčių: gydymas keičia skonio pojūčius, uoslę ir kt. Kartais dėl šių pokyčių pasitaiko, kai žmogus nori atsisakyti mėsos, ypač naudingesnės sveikatai baltos mėsos ir pageidauja tik raudonos. Tokiu atveju raudona mėsa tikrai gali būti valgoma ir dažniau. Apskritai mėsą rekomenduojama valgyti tik 2-3 kartus per savaitę. Tokiu dažniu tikrai galima vartoti ir tik raudoną mėsą, jei nesinori baltos. Maistingumo požiūriu tiek kiauliena, tiek jautiena ir kita raudona mėsa ženkliai nesiskiria. Subproduktai, ypač kepenys, turi didelį geležies kiekį, tačiau juos vartoti reikėtų saikingai. Didžiausia subproduktų vartojimo problema – jų apdorojimo būdas, nes tradiciškai vartojama daug maisto priedų: riebalų, druskos ar kitų skonį gerinančių priedų. Todėl nereikėtų manyti, jog subproduktų gaminiai bus vertingiau, nei mėsa. Subroduktus reikėtų ruošti namie ir vartoti juos kaip atskirą patiekalą ir vengti pirkti jau paruoštus pusgaminius ar gaminius.”