Kas yra onkologinė liga – vėžys?
Onkologinė liga, dažniausiai vadinama vėžiu, yra sudėtingas medicininis sutrikimas, kuris kyla dėl nekontroliuojamo ląstelių dalijimosi organizme. Šis procesas gali pažeisti įvairius audinius ir organus, sutrikdyti jų funkcijas bei kelti grėsmę žmogaus gyvybei. Vėžys yra viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, todėl šios ligos tyrimai ir gydymo būdai yra labai svarbūs medicinos mokslui.
Kaip atsiranda vėžys?
Vėžio vystymasis prasideda tada, kai organizmo ląstelės pradeda dalytis nekontroliuojamai. Tai gali įvykti dėl genetinių pokyčių, kuriuos sukelia:
- Genetinės mutacijos. Kai kurios mutacijos yra paveldimos, tačiau daugelis jų atsiranda per gyvenimą dėl išorinių veiksnių, tokių kaip rūkymas, ultravioletiniai spinduliai ar cheminės medžiagos.
- Imuninės sistemos sutrikimai. Sveika imuninė sistema paprastai naikina nenormalias ląsteles, tačiau jei jos funkcija sutrinka, vėžinės ląstelės gali išvengti sunaikinimo.
Vėžio rūšys
Vėžys gali išsivystyti bet kuriame organizmo audinyje ar organe.
Dažniausiai pasaulyje pasitaikančios vėžio rūšys (pagal dažnį ir mirtingumą) yra tokios:
- Krūties vėžys
- Dažniausiai diagnozuojama vėžio rūšis tarp moterų.
- Plaučių vėžys
- Tiek vyrams, tiek moterims viena iš pagrindinių mirtingumo nuo vėžio priežasčių.
- Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys (storosios žarnos vėžys)
- Labai dažnas abiejų lyčių atstovų tarpe.
- Prostatos vėžys
- Dažniausia vyrų vėžio forma.
- Odos melanoma ir kiti odos vėžiai
- Ypač paplitę šviesios odos žmonių tarpe.
- Skrandžio vėžys
- Nors paplitimas kai kuriose pasaulio dalyse mažėja, tam tikrose šalyse, kaip Japonijoje ir Korėjoje, išlieka dažnas.
- Kepenų vėžys
- Dažnai susijęs su hepatito B ar C infekcijomis bei alkoholio vartojimu.
- Gimdos kaklelio vėžys
- Paplitimas mažėja dėl vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
- Kasos vėžys
- Labai agresyvus, dažnai diagnozuojamas vėlyvoje stadijoje.
- Stemplės vėžys
- Paplitimas priklauso nuo regiono, dažnai susijęs su rūkymu ir alkoholio vartojimu.
Statistika ir paplitimas gali skirtis priklausomai nuo regiono, ekonominio išsivystymo ir prevencinių programų prieinamumo.
Simptomai
Vėžio simptomai labai priklauso nuo to, kokiame organe jis vystosi. Bendrieji simptomai gali būti:
- Nuolatinis nuovargis;
- Nepaaiškinamas svorio kritimas;
- Skausmas, kuris neišnyksta;
- Neįprasti guzeliai ar patinimai kūne;
- Kraujavimas ar išskyros.
Gydymas
Vėžio gydymo būdai priklauso nuo ligos tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės. Pagrindiniai metodai yra:
- Chirurgija. Naviko pašalinimas.
- Chemoterapija. Vaistai, kurie naikina vėžio ląsteles.
- Radioterapija. Gydymas spinduliuote.
- Imunoterapija. Imuninės sistemos stiprinimas kovai su vėžiu.
- Tikslinė terapija. Vaistai, kurie veikia specifines vėžio ląstelių molekules.
Prevencija
Vėžio riziką galima sumažinti taikant prevencines priemones:
- Rūkymo atsisakymas;
- Sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas;
- Svorio kontrolė;
- Saulės apsauga;
- Reguliarūs medicininiai patikrinimai.
Vėžys yra sudėtinga liga, kurią lemia daug įvairių veiksnių. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir ligos prognozę. Švietimas apie vėžio prevenciją ir ankstyvus simptomus yra svarbus žingsnis kovojant su šia liga.