Sporabiotikai ir probiotikai. Kuriuos pasirinkti?
Kas yra probiotikai, ko gero, žino daugelis, mat šis pavadinimas plačiai skrieja po gydymo įstaigų kabinetus, interneto platybes ir net pokalbiuose tarp draugių. Štai sporabiotikai girdėti kiek mažiau. Taip yra, pirmiausia, todėl, kad jie yra kur kas naujesnis „išradimas“. Taigi, kokie jų skirtumai ir kodėl juos turėtume vartoti?
Sporabiotikai ir probiotikai – žarnyno draugai
Abu šie pavadinimai paprastai kalbant reiškia gerąsias žarnyno bakterijas. Gerosios žarnyno bakterijos labai didele dalimi padeda palaikyti stiprų imunitetą, atitolinti senėjimą ir t.t. Nors tiek sporabiotikai, tiek probiotikai gali būti vadinami gerosiomis žarnyno bakterijomis, jie šiek tiek skiriasi savo sandara. Paprastus probiokus pažeidžia ir virškina skrandžio, kitos virškinimo sultys, fermentai. Taigi, jei mes juos geriame tinkamai neapsaugotus ar su skrandyje iriomis kapsulėmis, didžioji dalis šių bakterijų galutinio tikslo taip ir nepasiekia.
Sporabiotikai yra ypatingos bakterijos, kurios nepalankiose terpėse virsta sporomis. Tai leidžia didžiąjąi daliai sporabiotikų išgyventi mūsų virškinimo procesus ir saugiai nukeliauti į žarnyną bei sukurti gausias bakterijų kolonijas.
Kuo naudingos gerosios žarnyno bakterijos?
Gerosios žarnyno bakterijos mums svarbios daugelyje organizme vykstančių procesų: imuniteto formavimesi, ląstelių atsinaujinime, širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai palaikyti, odos būklei gerinti, padėti atsistatant po antibiotikų ar kitų vaistų terapijos, esan nuovargiui ir nuotaikos svyravimams ir t.t….
Turbūt nėra atvejo, kai gerosios žarnyno bakterijos nebūtų naudingos, nes jos gali padėti sergant daugeliu ligų nuo depresijos iki nutukimo. Tiesą sakant, specialistai sunkiai gali įvairdyti, jog profilaktinis gerųjų žarnyno bakterijų vartojimas būtų kuo nors kenksmingas. Visgi, kadangi probiotikai ir sporabiotikai nepriskiriami vaistams, jie yra gerokai prasčiau monitorizuojami, todėl sunku nustatyti jų pagaminimo ir pačių preparatų kokybę bei veiksmingumą. Tad reikės rinktis daugiau pasiliaujant patarimais ir gerąja kitų žmonių patirtimi, nei aprašymu ant pakuotės.
Kaip galime įtarti, kad mums trūksta gerųjų žarnyno bakterijų?
Pirmiausia, žarnyno mikroflorą neigiamai veikia įvairūs vaistai (ypač antibiotikai). Jai gerai gyventi nepadeda ir skurdus mūsų maistas, mažas ląstelienos, polifenolių, kuriais maitinasi šios bakterijos, kiekis suvartojamame maiste. Jei bakterijos badauja – jos taip pat neišgyvena. Įvairios virškinamojo trakto ligos ne retai išsivysto dėl bakterinio disbalanso, todėl sergant jomis taip pat didelė tikimybė turėti mažai gerųjų žarnyno bakterijų. Vėžiniai susirgimai taip pat siejami su žarnyno mikrobiomo pasikeitimais. Na ir, žinoma, prie mikrofloros išsaugojimo neprisideda stresas, kurio visi patiriame nuolat ir vis daugiau.
Kad trūksta gerųjų žarnyno bakterijų galime įtarti tada, kai dažnai pučia pilvą, viduriai užkietėja, iš skrandžio sklinda blogas kvapas, dažnai sergame, kenčiame nuo lėtinio nuovargio, mūsų oda atrodo nešvari, prasideda bėrimai ar įvairios autoimuninės ligos ir kt.
Vis daugiau medikų sutinka, jog iš visų rūšių, vienas geriausių pasirinkimų yra sporabiotikai, nes pastarieji išgyvena virškinimo procesą ir sėkmingai nukeliauja į savo „gyvenamąja vietą“. Tuo tarpu dėl probiotikų gyvybingumo sunku ką pasakyt, nes kiekvienas žmogus – labai skirtingas, todėl kiek probiotikai bus veiksmingi priklauso ne tik nuo jų, tačiau ir nuo konkretaus žmogaus virškiniamojo trakto ypatybių.