Meškinis česnakas. Sudėtis, nauda žmogaus organizmui

Meškinis česnakas – gamtos vaistinėlė pavasariui

Meškinis česnakas (lot. Allium ursinum) – tai vienas pirmųjų pavasario augalų, dažniausiai randamas miškuose, drėgnose, šešėlingose vietose. Jis dar vadinamas laukiniu česnaku arba meškažole – manoma, kad po žiemos miego meškos pirmiausia ieško būtent šio augalo, kad išvalytų organizmą ir atgautų jėgas.

Sudėtis: vitaminai ir mineralai

Meškinis česnakas – tikra maistinių medžiagų bomba. Jame gausu:

Vitamino C – stiprina imuninę sistemą, skatina kolageno gamybą, padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.
Vitaminų A ir E – veikia kaip antioksidantai, saugo ląsteles nuo senėjimo ir laisvųjų radikalų.
Geležies – svarbi kraujo gamybai, padeda išvengti anemijos.
Magnio – palaiko nervų sistemos ir raumenų veiklą.
Kalcis, fosforas, selenas, manganas – būtini kaulų stiprumui, fermentų veiklai ir bendrai medžiagų apykaitai.

Nauda sveikatai

Meškinis česnakas pasižymi daugybe sveikatai naudingų savybių:

Valo organizmą – padeda pašalinti toksinus, gerina kepenų veiklą.
Mažina kraujospūdį – plečia kraujagysles, todėl gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo hipertenzijos.
Stiprina širdį ir kraujotaką – mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
Veikia antibakteriškai ir antivirusiškai – tinka kaip natūrali pagalba peršalus ar sergant gripu.
Gerina virškinimą – skatina tulžies išsiskyrimą, padeda esant vidurių pūtimui.
Turi lengvą priešgrybelinį poveikį – gali būti naudinga esant kai kurioms odos ar žarnyno problemoms.

Kaip vartoti?

Meškinio česnako lapai skinami pavasarį – balandžio–gegužės mėnesiais. Jie tinka:

švieži salotose,
smulkinti ant sumuštinių vietoje svogūnų ar česnako,
dėti į sriubas ar troškinius pačioje virimo pabaigoje,
gaminti pesto ar žolelių sviestą,
džiovinti ar šaldyti ilgesniam laikymui.

Svarbu: nesupainioti su nuodingais augalais. Meškinio česnako lapai skleidžia stiprų česnako kvapą – tai svarbus atpažinimo požymis.