Kepenų ir inkstų tyrimai

Kepenų, inkstų tyrimai sergant vėžiu

Chemoterapinis gydymas, vaistų ir net maisto papildų vartojimas apsunkina kepenų bei inkstų veiklą, todėl reikia stebėti savo inkstų ir kepenų būklę.
Apie jų būklę galima sužinoti iš kraujo tyrimų. Dažniausiai jų nemokamai neskiria, tai bent kartą per pusmetį, kai darotės kokį nors kraujo tyrimą, prisimokėkite ir pasidarykite kepenų tyrimus, nes vienas tyrimas rinkoje kainuoja apie 3,5 eur, tai nėra tikrai labai brangus.
Inkstų veiklą parodo KREATININAS, jis dažnai skiriamas kai reikia darytis KT, MRT. Ir inkstų priežiūrai padės tik dideli kiekiai vandens.
Kepenų būklei yra net 7 tyrimai, tai nebūtina visų darytis, pasirinkite Jums aktualesnius, nes vis tiek daug maž žinote, kur gali būti jų problemos. Tai čia pateikiu tų tyrimų pavadinimus, kurie parodo kepenų veiklą. 
1. ALP ŠARMINĖ FOSFATAZĖ – aktyvumas dažniausiai parodo kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimus, kauluose vykstančiais procesus. Taip pat ŠF pokyčiai gali parodyti mažakraujystę, kai kurių vitaminų ir mikroelementų trūkumą.
2. ALT ALANININĖ AMINOTRANSFERAZĖ– vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių, padedantis nustatyti kepenų ligą ankstyvoje stadijoje. Rodikliai padidėja pačioje ligos pradžioje, kai kiti rodikliai dar būna normoje. Alanininės aminotransferazės rodikliai gali padidėti dėl traumų, neseniai atliktų operacijų, miokardo infarkto, kepenų cirozės, auglių kepenų srityje, kasos uždegimo ir t. t.
3. AST Asparagininė aminotransferazė padidėja vėliau negu alanininė aminotransferazė, tačiau rodiklis ilgiau išsilaiko pakilęs. Asparagininės aminotransferazės rodiklis padidėja, kai kepenų pažeidimą sukėlė vaistai, toksinės medžiagos, alkoholis, taip pat sergant hepatitu, gelta, kepenų ciroze, miokardo infarktu.
4. DBIL BILIRUBINAS TIESIOGINIS – padidėjimas rodo kepenų ir tulžies sistemos ligas – virusinį kepenų uždegimą, kepenų cirozę, kepenų navikus ar metastazes kepenyse, tulžies takų akmenligę, alkoholio ar vaistų sukeltus kepenų pažeidimus.
5. GGT GAMAGLUTAMILTRANSFERAZĖ – parodo, kad yra patologija, tačiau nenurodo pažeidimo priežasties. Rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su kepenų ligomis – hepatitais, kepenų ciroze, taip pat ir kitomis organizmo būklėmis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas, kasos uždegimas, alkoholio ar vaistų vartojimas.
6. IBIL BILIRUBINAS NETIESIOGINIS – kraujyje padidėja, kai bilirubino apykaita sutrinka iki jam patenkant į kepenis, t. y. esant įvairioms ne kepenų ligoms: hemolizinė, vitamino B12 arba folinės rūgšties stokos mažakraujystė, reakcija į kraujo perpylimą, Žilbero sindromas, naujagimių gelta ir kt.
7. TBI BILIRUBINAS BENDRAS –  kepenų ir tulžies pūslės veiklos rodiklis, kurio padidėjimas pasireiškia gelta. Bilirubino koncentracija organizme nėra didelė, todėl normų pakitimus lengva pastebėti. Tyrimas turi būti atliekamas kartu su tiesioginio bilirubino tyrimu ir skaičiuojamas netiesioginio bilirubino kiekis.
8. GGT GAMAGLUTAMILTRANSFERAZĖ parodo, kad yra patologija, tačiau nenurodo pažeidimo priežasties. Rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su kepenų ligomis – hepatitais, kepenų ciroze, taip pat ir kitomis organizmo būklėmis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas, kasos uždegimas, alkoholio ar vaistų vartojimas.