Ar sergant onkologine liga nėra kenksminga vartoti vaisius bei uogas? Jei ne, kokius vaisius ar uogas rekomenduotumėte tokiems pacientams? Taip pat kaip juos geriau vartoti: trintus, sulčių pavidalu, natūralius?
Į klausimą atsako medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė:
“Vaisiai ir uogos, jei kalbame apie žmones, kurie neturi onkologinių susirgimų, gali būti priskiriami tai pačiai maisto produktų kategorijai: „Vaisiai“. Visgi, jei kalbame apie onkologine liga sergančių žmonių mitybą, šiuos produktus norėtųsi atskirti. Išskirčiau uogas, kurios turi daug naudingųjų medžiagų tiek sergantiesiems, tiek sveikstantiems ir net besirūpinantiems tokių susirgimų profilaktika. Lietuvos gyventojai uogų vartoja mažiau, negu rekomenduojama. Uogų dienos norma turėtų būti apie 300 g. Uogų sezono metu – kiekį galima padidinti iki 400 g. Kenksmingų uogų ar vaisių sergant onkologinėmis ligomis tikrai nėra. Yra tik skirtingą poveikį turintieji, daugiau ar mažiau naudingi sergantiesiems. Tarkime melionai – jie nėra itin maistingi, nes gerųjų medžiagų juose mažiau (ypač polifenolių), nei miško uogose (avietėse, žemuogėse). Gana dažnai pasitaiko, jog sergantieji onkologinėmis ligomis itin vengia cukraus ir todėl atsisako visų vaisių bei uogų. Tačiau tai – visiškai neteisingas sprendimas. Net vaisiuose ar uogose esanti fruktozė, kurios visi taip bijo – naudinga onkologiniams ligoniams. Renkantis vaisius ar uogas labiausiai reikėtų atsižvelgti į glikeminį indeksą (GI) ir vartoti dažniau tuos, kurie turi mažesnį GI. Mažesnis GI reiškia, jog pavartojus šio produkto cukraus kiekis kraujyje kils lėčiau, nei pavartojus didelį GI turinčiojo.
Taigi, jei rinksitės vaisius ir uogas pagal GI – atsirinksite ne tik mažiau cukraus turinčiuosius, tačiau ir pačius maistingiausiuosius. Kaip vienas naudingiausių uogų būtų galima išskirti mėlynes, šilauoges, žemuoges, avietes, juoduosius serbentus, vyšnias (truputį naudingesnės už trešnes), aktinidijas ir kitas mūsų kraštuose augančias uogas. Taigi, vaisių ir uogų tikrai nereikėtų bijoti. Uogas geriausia valgyti šviežias, na, o jei norite turėti uogų ištisus metus – užšaldykite. Šaldyti galima netrintas ir sutrintas uogas, tačiau be pridėtinio cukraus. Šaldymas – daugiausiai veikliųjų medžiagų išsaugantis konservavimo būdas. Sultis spausti reikėtų tik kraštutiniu atveju, kai žmogus negali kramtyti ar dėl kitų priežasčių negali valgyti uogų natūraliame pavidale. Jei onkologinė liga diagnozuota virškinimo sistemoje – sultis reikėtų gerti tik skiestas, nes jos yra per daug koncentruotos pažeistam virškinamajam traktui ir gali jį dar labiau pažeisti”.