Ar protarpinis badavimas gali padėti kovoti su vėžiu?
Protarpinis badavimas gali padėti gydant vėžį. Yra vis daugiau įrodymų, patvirtinančių pasninko vaidmenį tiek gydant vėžį, tiek prevenciją.
Kai kurie tyrimai rodo, kad badavimas padeda kovoti su vėžiu, nes sumažėja atsparumas insulinui ir uždegimo lygis. Pasninkas taip pat gali panaikinti lėtinių ligų, tokių kaip nutukimas ir 2 tipo diabetas, padarinius, kurie yra ir vėžio rizikos veiksniai.
Be to, tyrėjai mano, kad nevalgius vėžinės ląstelės gali labiau reaguoti į chemoterapiją, tuo pačiu apsaugodamos kitas ląsteles. Pasninkas taip pat gali sustiprinti imuninę sistemą, kad padėtų kovoti su jau esančiu vėžiu.
PROTARPINIS BADAVIMAS:
- Gerinant jautrumą insulinui.
- Gali padėti pagerinti chemoterapijos efektyvumą.
Insulinas yra hormonas, leidžiantis ląstelėms iš kraujo išgauti gliukozę kaip energiją.
Kai yra daugiau maisto, organizmo ląstelės tampa mažiau jautrios insulinui. Šis atsparumas insulinui reiškia, kad ląstelės nebereaguoja į insulino signalus, todėl padidėja gliukozės kiekis kraujyje ir kaupiasi daugiau riebalų.
Kai trūksta maisto, žmogaus kūnas stengiasi išsaugoti kuo daugiau energijos.
Vienas iš būdų, kaip įvykdyti šią užduotį, yra padaryti ląstelių membranas jautresnes insulinui. Ląstelės efektyviau metabolizuoja insuliną, pašalindamos iš kraujo gliukozę.
Dėl geresnio jautrumo insulinui vėžio ląstelės gali sunkiau augti ar vystytis.
- Lėtinių ligų poveikio panaikinimas.
Kai kurie tyrimai parodė, kad tokios ligos kaip nutukimas ir 2 tipo diabetas yra vėžio rizikos veiksniai. Abu yra susiję su didesne įvairių rūšių vėžio rizika ir mažesniu išgyvenamumu.
2017 m. Atvejo analizėje buvo nagrinėjamas trumpalaikio badavimo poveikis 2 tipo diabetui. Tyrimo dalyvis nevalgė 24 valandas du ar tris kartus per savaitę.
Po 4 mėnesių badavimo dalyvio svoris sumažėjo 17,8 proc., O juosmens dydis – 11 proc.
Po 2 mėnesių badavimo jiems nebereikėjo gydymo insulinu.
- Skatinama autofagija.
Autofagija– tai natūralus regeneracijos procesas, vykstantis ląsteliniame lygmenyje, mažinantis kai kurių ligų atsiradimo tikimybę ir prailginantis gyvenimo trukmę.
Autofagija yra gyvybiškai svarbi palaikant tinkamą ląstelių funkciją, be to, ji padeda apsaugoti organizmo ląsteles. Autofagija vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią ir gydant vėžį.
Keli tyrimai su pelėmis rodo, kad autofagija gali užkirsti kelią vėžiui. Šie tyrimai rodo, kaip autofagijos nebuvimas lemia mažesnį naviką slopinančių genų lygį.
Nors mažesnė autofagija gali sudaryti sąlygas pradiniam naviko formavimuisi, ji nėra atsakinga tik už piktybinio naviko augimą ar plitimą.
- Gyvenimo kokybės gerinimas chemoterapijos metu.
Protarpinis badavimas gali padėti sumažinti su chemoterapija susijusius galvos skausmus ir pykinimą.
Kai kurie tyrėjai mano, kad badavimas pagerina žmonių reakciją į chemoterapiją, nes:
- skatina ląstelių regeneraciją,
- apsaugo kraują nuo žalingo chemoterapijos poveikio,
- sumažina šalutinių reiškinių, tokių kaip nuovargis, pykinimas, galvos skausmai ir mėšlungis, poveikį.
2018 m. Atliktas tyrimas nustatė, kad badavimas gali pagerinti žmonių, kuriems taikoma chemoterapija dėl krūties ar kiaušidžių vėžio, gyvenimo kokybę. Tyrime buvo naudojamas 60 valandų badavimo laikotarpis, prasidedantis 36 valandomis iki chemoterapijos pradžios.
Rezultatai rodo, kad dalyviai, kurie badavo chemoterapijos metu, pranešė apie didesnį toleranciją chemoterapijai, mažiau su chemoterapija susijusių šalutinių poveikių ir aukštesnį energijos lygį, palyginti su tais, kurie nevalgė.
Imuninės sistemos stiprinimas kovojant su vėžiu
2014 m. Atliktas tyrimas ištyrė, ar pelių kamieninės ląstelės nevalgius sukelia kovą su vėžiu. Kamieninės ląstelės yra svarbios dėl jų regeneracinių sugebėjimų.
Tyrėjai atskleidė, kad nevalgius 2–4 dienas, kamieninės ląstelės gali būti apsaugotos nuo neigiamo chemoterapijos poveikio imuninei sistemai.
Protarpinis badavimas taip pat suaktyvina imuninės sistemos kamienines ląsteles, kad galėtų atsinaujinti ir atsigauti.
Šis tyrimas rodo, kad pasninkas ne tik sumažina ląstelių žalą, bet ir papildo baltuosius kraujo kūnelius bei pakeičia pažeistas.
Baltieji kraujo kūneliai kovoja su infekcija ir naikina ląsteles, kurios gali sukelti ligas. Kai baltųjų kraujo kūnelių kiekis sumažėja dėl chemoterapijos, tai neigiamai veikia imuninę sistemą. Tai reiškia, kad organizmas sunkiau kovoja su infekcijomis.
Baltųjų kraujo kūnelių skaičius organizme mažėja nevalgius. Tačiau kai badavimo ciklas baigiasi ir kūnas gauna maistą, leukocitų kiekis kraujyje padidėja.